Anądien buvom pas stomatologą pasitikrinti pirmųjų dantukų, aišku, kaip daugumai būna, sūnus buvo per daug išsigandęs naujos aplinkos ir nenorėjo rodyti savo baltų dantukų. Tėčiui šovė šauni mintis nupiešti raidę A, juk ją mes gerai pažįstame, lengvai atpažįstame tekste ir net ją ištariame. Būtumėt matę daktarės išraišką: Ką jūs? Tokio amžiaus jau mokinate raides? – klausė ji. TAIP! Mes jau gerus tris mėnesius mokomės ne tik raides, bet ir pilnai skaityti, netgi ir skaičiuoti…
Kiek teko domėtis šiomis mokymo praktikomis, dauguma teigia, kad lengviausia išmokti skaityti, skaičiuoti iki 3 metų, taip yra dėl to, kad daugiausiai veikia dešinysis vaiko smegenų pusrutulis, o tai leidžia žinias, mokomą dalyką priimti kaip faktą, šis sugebėjimas išnyksta su trečiuoju gimtadieniu.
Metodikos
Kortelių metodika (eng. FLASH METHOD)
Šią metodika dar ankstyvaisiais 1946 plačiajam pasauliui pristatė Glenn Doman. Vaikų mokymas paremtas nuolatiniu kortelių rodymu. Metodikos autorius mokytis skaityti rekomenduoja pradėti nuo 3 mėnesių. Jo teigimu, kiekvienas vaikas yra genijus, tereikia suteikti pakankamai jam informacijos, kad ją galėtų įsisavinti. “Tai jūsų kaip tėvų pareiga”, – rašo jis savo knygoje “How to multiplay your babys intelingence“. Taigi, kaip viskas veikia:
Kaip pasirinkti žodžius
- Pradėkite nuo vaikui žinomų, dažnai vartojamų žodžių. Pvz. mama, tėtis, katinas, kėdė ir t.t.
- Pasirinkite vaikui ir įdomių, linksmų žodžių. Pvz. sūnui labai patinka bananas, ananasas, lėktuvas, akvariumas 🙂
- Naudokite ir sunkius ilgus žodžius, kaip “papusryčiaudamas”, tam, kad nebūtų visi žodžiai panašūs ir išlaikytumėm dėmesį.
Pamokos pasiruošimui
- Žodžiai turi būti dideli ir aiškiai užrašyti, geriausiai tinkama spalva pradėti – raudona. Kortelės turėtų būti maždaug pusės A4 formato lapo.
- Naudojant daugiau žodžių, frazių viename lape, tenka sumažinti teksto dydį. Tada reiktų sekti vaiko elgesį, jei per sunku, grįžkite prie didesnio šrifto.
- Kai vaikas jau įsisavina skaitymą, naudokite juodą tekstą. Juodai parašytus junginius, sakinius lengviau perskaityti.
- Užsirašykite žodžius kitoje kortelės pusėje, taip galėsite lengvai ištarti rodant žodį.
- Pasidarykite rinkinius po 5 korteles. Rinkinių turėkite tiek, kiek jūs turite laiko.
- Pasiruoškite apie 100 žodžių ir visada turėkite dar 100 žodžių ateičiai, – vaikai labai greitai mokosi.
Pamokos
- Kortelių rodymo greitis turėtų būti didelis: viena kortelė per sekundę, nes greitai rodomą informaciją lengviau pasisavina dešinysis pusrutulis, vaikai daug greičiau išmoksta negu suaugusieji.
- Žiūrėdami į vaiko akis, aiškiai ištarkite žodį.
- Balsas turėtų būti aiškus ir malonus, keliantis džiaugsmą.
- Atsižvelkite į vaiko nuotaiką. Jeigu jums ar jūsų vaikui nepatinka, nedarykite užsiėmimo, praleiskite jį. Užsiėmimą darykite, kai esate laimingi, geros nuotaikos.
- Užsiėmimui susiraskite ramią kambario vietą.
- Visada baikite užsiėmimą dar prieš vaikui nusibostant.
- Kiekvienas rinkinys rodomas tris kartus per dieną.
- Padarykite bent 5–10 min. pertrauką tarp rinkinių rodymo.
- Po kiekvieno rinkinio parodymo apdovanokite mokinį bučiniais, dėmesiu.
- Vaikai lengvai ir greitai išmoksta sekas, kad išlaikytumėte susidomėjimą, sumaišykite rinkinio kortelės prieš kiekvieną rodymą.
- Po penkių dienų pakeiskite po vieną kortelę kiekviename rinkinyje ir kiekvieną sekančią dieną pakeiskite seniausią žodį nauju.
Procesas
- Žodžiai – taip supažindiname su nauju žodynu.
- Žodžių junginiai (2 žodžiai) – pvz. saulė šviečia. Kai esate išmokę pora šimtų pavienių žodžių, galima pradėti rodyti žodžių junginius. Pridėkite po žodžių junginį į kiekvieno rinkinio galą.
- Frazės (3 žodžiai) ir sakiniai – Naudokite jau išmoktus pavienius žodžius, pvz. katė sako miau. Naudokite vietoj pavienių žodžių.
- Knygos – pasidarykite patys knygas iš to žodyno, kurio mokotės, apie vaikui įdomius dalykus, pvz. jūsų šeimą. Žodžiai ir paveikslėliai turi būti atskiruose puslapiuose.
Svarbu
Niekada nesimokykite būdami blogos nuotaikos! Jeigu jūsų atžalai tai sukelia nepasitenkinimą, geriau išvis nebesimokykite. Visada būkite pozityvūs. Ir svarbiausia: NIEKADA!!! netestuokite ir neprašykite pasirodyti prieš kitus.
Jeigu tingite daryti patys korteles, jas galima nusipirkti: lietuviškos, angliškos
Diaugiajutiminis metodas (eng. MULTISENSORY METHOD)
Šis metodas skaityti moko per pojūčius: regą, klausą. Yra daug lengviau įsisavinti informaciją, kai yra stimuliuojami keli pojūčiai vienu metu. Dažniausiai yra mokoma naudojant knygas, dvd, skaidrių rodymą, specializuotas kompiuterines programas. Kadangi yra daug programų ir jų mes nenaudojam, negaliu pasakyti specifikų. Bet naudojam skaidres, jas lengva pasidaryti pačiam, tik bėda, kad jas rodo neatsitiktine tvarka. Pridedu porą skaidrių pavyzdžių : gamta1 gyvunai1 spalvos1
Taip pat galit pamėginti kurią nors iš programų: http://yourbabycanread.com/ , http://www.brillkids.com
Paprastasis būdas (eng. NATIVE READING METHOD)
Metodas remiasi, kad visur būtų raidės, raidės ir dar kartą raidės 🙂 Ganėtinai gerai šį metodą aprašo autorius Timothy D. Kailing knygoje “Native Reading: How To Teach Your Child To Read, Easily And Naturally, Before The Age Of Three” . Pirmiausia yra žaidžiama su raidėmis, supažindinama su jų formomis ir garsais. Paskui pereinama prie žaidimų su žodžiais ir galiausiai žodžiams suteikiamos reikšmės, pvz. parodant paveikslėlius ar daiktus. Pats skaitymo supratimas paremtas teksto rodymu skaitant knygas. Skaityti teks daug! Yra tikima, kad vaikas matydamas ir girdėdamas pats perpras kalbos taisykles.
- Dainuokite abėcėlę ir rodykite kiekvieną raidę.
- Statykite kubelių bokštus su raidėmis.
- Naudokite magnetus ant šaldytuvo.
- Užrašykite daiktų pavadinimus (įskaitant ir mamą su tėčiu) ir juos priklijuokite vaikui matomoje vietoje.
- Dažnai rašykite ir rodykite vaiko vardą. Jiems tai įdomu.
- Žaiskite su ritmu. Eiliuotos knygos labai domina mažuosius skaitytojus.
- Naudokite muziką, rodykite patinkančios dainos žodžius ir dainuokite kartu.
Dėliojant žodžius iš raidžių, svarbu vaiko netaisyti, kad ir aukštyn kojom jos sudėtos ar jo paties sugalvotas žodis – per tai yra išmokstama. Kailing’as teigia, kad vaikai rašydami daro tokius pat etapus kaip ir pradėdami kalbėti, t. y. išranda savo kalbą.